- kultūra
- kultūrà sf. (2) 1. visa, kas sukurta žmonių visuomenės fiziniu ir protiniu darbu: Materialinė kultūrà (gamybos priemonių ir kitų materialinių gėrybių visuma kiekvienoje istorinėje stadijoje) DŽ. Nacionalinė kultūra rš. | Ypač gražiai duobėtosios-dantytosios keramikos kultūra yra pasireiškusi vidurio Rusijoje ir šių dienų Suomijoje rš. | Šalyje yra nemaža kultūros-švietimo įstaigų sp. Dvasinė kultūrà (visuomenės laimėjimų visuma mokslo, meno, valstybinio bei visuomeninio gyvenimo ir buities organizavimo, įpročių ir papročių srityje kiekvienoje istorinėje epochoje) DŽ. 2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors srityje: Kūno kultūra rš. | Kultūros namai rš. | Kalbos kultūrà DŽ. Dainininko balso kultūrà DŽ. 3. agr. kokių nors vertingų augalų auginimas, kultivavimas; auginami, kultivuojami augalai; išaugintos laboratorijose bakterijos: Buvo nustatyta, kad griciukai apsigyvenę Minijos pakraštyje pastaraisiais laikais, pievų kultūrą įvykdžius T.Ivan. Pagrindinė Tarybų Lietuvos žemės ūkio techninė kultūra yra ilgapluoščiai linai (sov.) sp. Nepaliaujamai kyla visų žemės ūkio kultūrų derlingumas sp. Dirbtiniu būdu įveistas medynas vadinamas miško kultūra rš. Iš uoginių kultūrų Tarybų Sajungoje labiausiai išplitusios yra avietės (sov.) rš. | Streptokokų kultūrà DŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.